rankena

rankenà sf. (3^b) DŽ, Švn, rañkena (1) Up, Erž; N, [K] 1. įrankio ar šiaip kokio daikto dalis, už kurios daiktas paimamas, laikomas: Pri dalgio koto yr dvi rañkenos Als. Seniau [dalgio] buvo viena rankenà Lbv. Šunkojo dalgio iš šalies yr rankenìkė Lkv. Dalgiakotis ir rankenà Mšg. Per žemai tos žagrės rañkenos Dkš. Atsimenu net, kaip džiaugiausi, pirmą kartą nusitvėręs žagrės rankenų rš. Medines žagres savo gálva darė: nueini į girią, ieškai eglaitę, kad rañkenos būtų LKT196(Lkč). Plūgo rankena LL59. Nusitvėrę pjūklo rankenų, kinkavo abu žemyn ir aukštyn J.Balt. Kultuvė stipresnė, jei šaka y[ra] rankeno[je] Šts. Imk už rankenõs Dkš. Irklo rankenà BŽ42. Kardo rankenà BŽ137. Iš ožekšnio padaro rañkeną J. Tą minutę, kada buvo jau beimąs durų rankeną, keistas balsas pašaukė jį vardu ir paprašė įeiti J.Jabl. Atsidaro prienamio durys, ir kažkas įeina, graibstosi prie kambario durų, ieško rankenos I.Simon. ║ ąsa: Rañkena nuo skrynios nukrito, nulūžo J. ║ ranka sukamas įtaisymas mašinai, prietaisui užvesti, perjungti ir t. t.: Pasukus rankenas, paleidžiami į darbą skiedinio maišyklė, konvejeriai ir kiti aikštėje esantys mechanizmai sp. Kombaino paleidimo rankena rš. 2. girnų sukamoji kartelė, milinys: Nūsitvera už rañkenos i suka su viena ranka, o su kita pilam grūdus Prk. 3. Dr, Plng ratelio dalis verpstei įstatyti. 4. kelio rodyklė: Visur ant kryžkelių yra rañkenos Gs. 5. prasikišusi gyvūno ar žmogaus organo dalis: Krūtinės kaulo rankena E. Rankena [hidroidinės medūzos] labai ilga EncIV1447.